Mūsų mokslai

Šiandien dauguma paauglių beveik nesiskiria su ekranais – telefonai, planšetės, kompiuteriai tapo neatsiejama jų kasdienybės dalimi. Knygos, ypač popierinės, dažnai lieka pamirštos ar nustumtos į šalį. Tėvai, pedagogai ir net patys paaugliai pripažįsta – motyvuoti jaunuolį paimti į rankas tikrą knygą tampa vis didesniu iššūkiu.

Elektroninės knygos patogios: jos telpa telefone, nereikalauja papildomos vietos, o skaitymo programėlės leidžia pritaikyti šriftą ar foną. Tačiau ilgalaikis skaitymas ekrane gali kenkti akims, trikdyti dėmesio koncentraciją ir net mažinti emocinį įsitraukimą į tekstą. Popierinės knygos vis dar turi pranašumų, ypač kai kalbame apie augantį žmogų, formuojantį savo įpročius, pasaulėžiūrą ir kritinį mąstymą.

Apie tai, kaip paskatinti paauglius skaityti ir kodėl verta rinktis popierines knygas, pasikalbėjome su vaikų literatūros specialiste ir skaitymo ugdymo eksperte Lina, kuri jau daugiau nei penkiolika metų dirba su mokyklinio amžiaus vaikais.

K: Kodėl šiandien paaugliams vis sunkiau susidraugauti su knyga?
A: Pagrindinė priežastis – dėmesio išblaškymas. Paaugliai gyvena informacijos pertekliaus laikais. Jų dėmesį nuolat „graibsto“ socialiniai tinklai, žaidimai, žinutės. Knyga reikalauja susikaupimo ir laiko – tai tampa dideliu iššūkiu.

K: Ar popierinės knygos iš tiesų turi pranašumų prieš elektronines?
A: Taip, ir ypač paauglių amžiuje. Skaitydami popierinę knygą, jie natūraliai labiau susikoncentruoja – nėra pranešimų, nereikia slinkti ekrano. Taip pat lengviau įsiminti informaciją, nes aktyvuojami skirtingi smegenų centrai nei skaitant ekrane. Be to, pats fizinis kontaktas su knyga sukuria emocinį ryšį, kuris svarbus formuojant skaitymo įprotį.

K: O ką daryti, jei vaikas teigia, kad skaityti jam „nuobodu“?
A: Reikia ieškoti to, kas jam įdomu, o ne ką „reikia“ skaityti. Gal tai fantastika, gal biografijos ar net komiksai – tai vis dar yra skaitymas. Svarbu, kad jis pajaustų malonumą, o ne pareigą. Kartais padeda ir tai, kai tėvai skaito kartu – bent kelis puslapius per dieną.

K: Ar verta riboti ekranų laiką, kad vaikai daugiau skaitytų?
A: Taip, bet su protu. Draudimas dažnai sukelia priešingą efektą. Verčiau susitarti dėl skaitymo laiko – pavyzdžiui, 20 minučių skaitymo prieš miegą. Jei skaitymas tampa rutina, net ir trumpa, jis ilgainiui pradeda teikti malonumą.

K: Kaip bibliotekos ar mokyklos galėtų labiau prisidėti prie motyvacijos?
A: Daugiau šiuolaikiškų, paaugliams artimų knygų – ne tik „klasika“, bet ir aktualūs šiuolaikiniai tekstai. Taip pat labai veiksmingi įvairūs skaitymo iššūkiai, žaidybinimas, diskusijų klubai. Paaugliams reikia erdvės, kur jie gali pasisakyti, o ne būti vertinami vien už „teisingą atsakymą“.

K: Koks jūsų asmeninis pastebėjimas apie popierinių knygų įtaką paaugliams?
A: Paauglys, kuris randa ryšį su popierine knyga, dažnai tampa labiau empatiškas, savarankiškesnis, geriau išreiškia savo mintis. Skaitymas lavina vaizduotę, stiprina kalbinius gebėjimus, padeda pažinti save. Tai investicija į jų vidinį pasaulį.

K: Ar yra kokių nors tyrimų, kurie tai patvirtina?
A: Taip, įvairūs neurologiniai tyrimai rodo, kad skaitant fizinę knygą stiprėja atminties procesai, tekstas geriau įsimenamas. Taip pat pastebėta, kad paaugliai, kurie dažniau skaito popierines knygas, rečiau patiria streso simptomus nei tie, kurie visą laiką praleidžia prie ekranų.

Knyga rankose – daugiau nei tekstas

Popierinė knyga nėra tik senamadiškas reliktas – ji išlieka svarbi ugdant vaiko pasaulėžiūrą, saviraišką ir vidinį pasaulį. Fizinis skaitymo procesas reikalauja daugiau dėmesio, bet tuo pačiu ir kuria gilesnį ryšį su turiniu. Paaugliams, kurie dar tik formuoja savo tapatybę, toks ryšys – labai vertingas.

Motyvuoti jauną žmogų skaityti – tai ne primesti jam savo pasirinkimus, o padėti jam atrasti savo istorijas, kurios „užkabina“. Tai gali būti knyga apie herojus, su kuriais jis tapatinasi, ar tema, kuri jį provokuoja mąstyti. Svarbiausia – leisti jam pasirinkti, išgirsti jo nuomonę ir nesmerkti už netradicinius pasirinkimus. Tik tada knyga iš pareigos virs malonumu.