Mūsų mokslai

Interaktyvi lenta padeda vaizdžiai perteikti medžiagą, pritraukti mokinių dėmesį – juk judantis vaizdas, spalvos, galimybė patiems paliesti ir atlikti užduotį yra kur kas patrauklesni nei vien tik sausa teorija. Šiame straipsnyje aptarsime interaktyvios lentos privalumus mokykloje, jos naudojimo galimybes bei į ką atkreipti dėmesį diegiant tokią technologiją klasėje.

Kas yra interaktyvi lenta?

Interaktyvi lenta – tai didelis ekranas, paprastai montuojamas klasės priekyje, kuris gali funkcionuoti kaip kompiuterio monitorius, jautrus prisilietimui. Yra keli technologiniai tipai: vienos lentos yra jutiklinės (reaguoja į prisilietimą – infraraudonųjų spindulių, elektromagnetinės ar kitos technologijos pagalba), kitos veikia per projektorių (kompiuterio vaizdas projektuojamas ant specialios lentos ir naudojamas interaktyvus rašiklis su jutikliais). Šiandien populiarėja dideli interaktyvūs plokštieji ekranai (panašūs į didžiulius TV, tik su liečiamu sluoksniu). Interaktyvi lenta paprastai prijungiama prie kompiuterio (arba turi integruotą kompiuterį su OS) ir prie projekcijos ar rodymo įrenginio. Mokytojas mato kompiuterio darbastalį lentoje, gali paleisti bet kokią programą, atverti interneto puslapį, demonstraciją. Visa tai rodoma klasei, o svarbiausia – galima tiesiogiai sąveikauti su tuo turiniu lentoje. Pavyzdžiui, atidaryti nuotrauką ir ant jos užrašyti pastabas pirštu, pabraukti svarbias vietas. Arba paleisti matematinį brėžinį ir jį stumdyti, keisti formas. Daugumoje interaktyvių lentų veikia speciali programinė įranga, skirta pamokoms kurti: mokytojas gali paruošti interaktyvias užduotis, testus, kuriuos mokiniai sprendžia liesdami ar judindami elementus lentoje. Taip pat yra įrankiai piešimui, geometrinių figūrų braižymui, net matematinėms funkcijoms atpažinti (kai kurie rašikliai atpažįsta nubrėžtą formulę ar diagramą ir paverčia ją tiksliu grafiku). Svarbu, kad interaktyvi lenta nėra vien tik ekranas – tai visos klasės įsitraukimo sistema. Ji sukurta taip, kad mokytojas galėtų sudominti net ir pasyvesnius mokinius, juos pakviesti prie lentos ne vien spręsti su kreida, bet atlikti skaitmenines užduotis, žaisti edukacinius žaidimus.

Interaktyvios lentos privalumai pamokose

Padidėjęs mokinių įsitraukimas: Vienas svarbiausių poveikių – mokiniai tampa aktyvesni pamokoje. Tradicinėje pamokoje dalis vaikų būna pasyvūs klausytojai. Su interaktyvia lenta pamoka tampa labiau interaktyvi ir linksma, mokiniai noriai dalyvauja. Pavyzdžiui, pradinukai gali paeiliui eiti spręsti dėlionės lentoje, vidurinių klasių mokiniai – ateiti pažymėti svarbių teksto vietų skaitmeniniame tekste. Kadangi tai technologija, jaunajai kartai artima, jie natūraliai rodo daugiau susidomėjimo. 

Vaizdinis mokymas: Per interaktyvią lentą mokytojas gali parodyti tai, kas anksčiau buvo sunkiai įsivaizduojama. Geografijos pamokoje – 3D žemėlapius, keliones po žemynus; biologijos – ląstelės sandaros animaciją; istorijos – archyvinius video kadrus ar virtualius turus po muziejus. Vaizdiniai ir garsiniai elementai padeda geriau suprasti medžiagą. Moksliniai tyrimai pastebi, kad panaudojus tokias technologijas, pagerėja mokymosi rezultatai – mokiniai geriau įsimena, padidėja raštingumas, geriau įsisavinamos sąvokos. 

Aktyvus mokymasis: Interaktyvios lentos padeda įgyvendinti aktyvaus mokymosi metodikas. Vietoje vien krypties (mokytojas kalba – mokiniai klauso) vyksta dvikryptis procesas. Pavyzdžiui, diskusijų metu mokytojas gali lentoje fiksuoti mokinių idėjas, tuoj pat rodyti pavyzdžius, kartu su klase kažką modifikuoti. Taip mokiniai jaučiasi dalyvaujantys pamokoje, o ne tik stebintys. Kai jie patys atlieka veiksmus lentoje, lavėja ir technologiniai įgūdžiai, ir geriau suprantamos sąsajos tarp reiškinių. 

Įvairių mokymosi stilių tenkinimas: Klasėse yra vizualiųjų, audialinių, kinestetinių mokinių. Interaktyvi lenta vienu metu suteikia medžiagą įvairiais kanalais: yra vizualinis elementas (vaizdai, spalvos), garsinis (galima paleisti garsus, kalbą), ir net kinestetinis – nes mokiniai juda, liečia, manipuliuoja. Tai ypač naudinga specialiųjų poreikių mokiniams – interaktyvi lenta gali padėti sukurti labiau įtraukiančią, pritaikytą aplinką (pvz., autistiškiems vaikams demonstruoti socialines situacijas per animacijas ir kartu praktiškai modeliuoti reakcijas). 

Bendradarbiavimas: Kai klasė dalyvauja veikloje prie interaktyvios lentos, skatinamas ir tarpusavio bendradarbiavimas. Pvz., mokytojas gali padalyti klasę į komandas ir spręsti quiz’ą lentoje – tai sukuria žaidybinį momentą, komandos tariasi, drauge ieško atsakymo. Arba grupė mokinių kartu braižo minčių žemėlapį lentoje – vienas rašo, kitas ieško paveikslėlio, trečias jungia rodyklėmis. Tokios veiklos ugdo socialinius įgūdžius (bendravimą, idėjų dalinimąsi). 

Resursų gausa: Naudojant interaktyvią lentą, mokytojui atsiveria interneto išteklių klodai. Galima tiesiai pamokoje jungtis prie edukacinių platformų, naudoti skaitmeninius vadovėlius, interaktyvius pratimų bankus. Pvz., matematikos mokytojas gali įjungti virtualų geometrijos braižymo įrankį ir su klase konstruoti figūras. Yra specialios programos su integruotomis laboratorijomis (chemijos eksperimentų simuliacijos, fizikinių reiškinių modeliavimas). Visa tai pasiekiama akimirksniu – nereikia ruošti daug fizinių priemonių ar demonstruoti su buteliukais, kai kuriuos pavojingus eksperimentus galima parodyti simuliacijoje, saugiai. 

Įgūdžių ugdymas: Ir mokiniams, ir mokytojams interaktyvios lentos naudojimas ugdo skaitmeninį raštingumą. Mokiniai mokosi naudotis naujais įrankiais, tampa patogesni su technologijomis – kas labai svarbu šiame technologijų amžiuje. Mokytojai taip pat tobulina savo kvalifikaciją, kurdami skaitmenines pamokas, atrinkdami tinkamus išteklius. Taigi, investicija į interaktyvias lentas – tai ir investicija į mokytojų kompetencijas.

Naudojimas ir funkcijos

Interaktyvi lenta suteikia daugybę funkcijų pamokai praturtinti:

• Rašymas ir piešimas: Mokytojas ar mokinys gali rašyti ranka tiesiai ant lentos – dažnai būna skirtingų spalvų, teptukų. Galima pasibraukti, apibrėžti svarbias dalis skaidrėje. Galima piešti diagramas, brėžti ašis ir pan. Egzistuoja rankraščio atpažinimo funkcija – užrašytą tekstą sistema gali konvertuoti į kompiuterinį šriftą.
• Objektų judinimas: Tarkime, mokytojas parengė dėlionę – sakinio žodžius atskiruose langeliuose. Mokinys gali pirštu vilkti tuos langelius ir sudėlioti sakinį teisinga tvarka. Arba biologijos pamokoje – tempti organų pavadinimus ant žmogaus kūno schemos. Tai kinestetiškai patrauklu ir padeda geriau atsiminti (learning by doing).
• Multimedia integracija: Labai lengvai galima parodyti video klipą (pvz., istorijos pamokoje – archyvinį filmą), sustabdyti bet kurioje vietoje ir aptarti, tiesiai ant užfiksuoto kadro pasižymėti (rodyklėmis pažymėti veikėjus, vietoves). Galima klausytis garso įrašų – kalbų pamokose, muzikos pamokose – ir tuo pat metu matyti interaktyvų užduoties langą (pvz., spragas užpildyti).
• Interneto prieiga: Lenta leidžia eiti į internetą – tarkim, geografijos pamokoje atsidaryti Google Earth ir „nuskristi“ į vis kitą vietovę. Arba literatūros pamokoje pažiūrėti virtualią ekskursiją po Shakespeare’o teatrą. Galima greitai rasti atsakymą į mokinio klausimą parodytiems vaizdais ar straipsniu – tai pamoką padaro dinamišką.
• Sąveika su išoriniais įrenginiais: Prie interaktyvios lentos galima prijungti dokumentų kamerą (vaizdą tiesiogiai rodyti lentoje – pvz., parodyti mokinio darbą stambiai), mikroskopą (biologijoje – padėti po mikroskopu preparatą ir jo vaizdą matys visa klasė per ekraną). Taip pat sujungti planšetes – kai kuriose sistemose mokiniai su planšetėmis gali jungtis ir valdyti lentos elementus.
• Įrašymas: Pamoką su interaktyvia lenta galima įrašyti – visą ekrano veiklą. Tai puiku, nes vėliau mokiniai gali gauti pamokos medžiagą skaitmeniniu formatu, pasikartoti, o negalėję dalyvauti – peržiūrėti. Ši funkcija pasiteisino pandemijos metu, kai dalis pamokų vyko nuotoliu – interaktyvių lentų įrašai dalijami mokiniams, kad jie praktiškai pamatytų sprendimus.
• Balsavimas, apklausos: Kai kurios interaktyvios lentos sistemos turi integruotus mini apklausų modulius. Pvz., pamokos gale mokytojas skiria 5 klausimų testą, mokiniai su savo išmaniaisiais arba specialiais pulteliais atsako, o rezultatai akimirksniu suvedami ir parodomi lentoje. Tai leidžia greitai įvertinti, kiek klasė suprato temą, identifikuoti spragas.

Tokios funkcijos keičia klasės dinamiką. Svarbu, kad mokytojai jaustųsi patogiai jomis naudodamiesi. Dažnai mokyklose organizuojami apmokymai, seminarai mokytojams, kad šie išmoktų išnaudoti lentos galimybes pilnai.

Diegimas mokyklose: ką reikia įvertinti?

Techninė infrastruktūra: Prieš diegiant interaktyvias lentas, mokykla turi įsitikinti, kad yra tinkama techninė bazė. Reikalingas patikimas elektros tinklas (tokie ekranai vartoja nemažai energijos), sienos tvirtumas montavimui. Jei naudojami projektoriai – reikia periodiškai keisti lemputes, patalpoje kontroliuoti apšvietimą (kad vaizdas būtų ryškus, kartais tenka užtamsinti langus užuolaidomis). Naujesniems LED ekranams to nebereikia, bet jie brangesni. Ryšys ir kompiuteriai: Reikia užtikrinti, kad klasėje bus kompiuteris prijungtas prie lentos, arba pati lenta turi integruotą kompiuterį. Taip pat reikalingas interneto ryšys (geriausia laidinis arba stiprus WiFi). Mokyklos IT administratorius turėtų pasirūpinti, kad įdiegtos reikiamos programos, atnaujinimai, antivirusinės – kad per pamoką viskas veiktų sklandžiai. Mokytojų mokymas: Interaktyvi lenta pati savaime nepagerins pamokų, jei mokytojai nedrįs jos naudoti arba naudos tik kaip paprastą projektorių. Reikia investuoti į mokymus. Yra nemažai metodinės medžiagos, kaip integruoti interaktyvias technologijas. Dažnai tiekėjai (pvz., Promethean, Smart ir kt.) rengia mokymus. Geriausia, kai entuziastingi mokytojai tampa „mokytojais-mentoriais“ kitiems – pasidalija gerąja praktika, sukuria mokykloje metodinių idėjų banką (pvz., skirtingų dalykų mokytojai aptaria, kokius pratimus su lenta kūrė). Tai padeda išties išnaudoti lentas, o ne palikti jas kaboti išjungtas. Turinys: Nors su interaktyvia lenta galima tiesiog atidaryti skaitmeninį vadovėlį, didžiausia nauda – kai paruošiamas pritaikytas interaktyvus turinys. Mokyklos turėtų pagalvoti apie edukacinės programinės įrangos įsigijimą. Kai kurios platformos siūlo paruoštas užduotis, žaidimus. Taip pat mokytojai turėtų turėti laiko pasiruošti pamokoms – sukurti savo interaktyvius pratimus. Tai iš pradžių investicija laiko prasme, bet paskui galima naudoti ne vienus metus, dalintis su kolegomis. Techninė priežiūra: Įdiegus lentas, reikia planuoti jų priežiūrą. Pvz., valyti projektorių filtrus, atnaujinti programinę įrangą. Mokykla turėtų turėti sutartį su IT specialistu ar įmone. Paprastai gamintojai suteikia garantijas, bet smulki priežiūra kasmet – mokyklos atsakomybė. Taip pat pasirūpinti, kad turėtumėte pakaitinių reikmenų – tarkime, papildomų interaktyvių rašiklių, jei vienas sulūžtų, ar lemputės projektoriui atsarginės. Kaina ir finansavimas: Interaktyvios lentos nėra pigios. Tačiau daug kur jos diegiamos per projektus, valstybinius finansavimus. Mokykloms tenka derinti norus su galimybėmis – gal ne kiekviena klasė bus iškart aprūpinta, bet prioritetą teikti galbūt gamtos mokslų laboratorijoms, pradinukams, kalbų klasėms, kur poveikis didžiausias. Būtina supirkti ne tik pačias lentas, bet ir gerus garsiakalbius (kad filmų garsas girdėtųsi visiems), dokumentų kameras jei reikalinga. Viskas komplekse kainuoja, bet tinkamai išnaudojama atneša ženklų ugdymo kokybės pagerėjimą.

Patarimai mokytojams

Kad darbas su interaktyvia lenta būtų sėkmingas, keli praktiniai patarimai pedagogams:

• Praktikuotis iš anksto: Išbandykite visas funkcijas prieš pamoką. Pasitreniruokite perjungti režimus, pabandyti piešti, įjungti video, sustabdyti. Pasiruoškite planą B (pvz., jei internete sutrikimų – turėkite medžiagą ir offline).
• Įtraukti mokinius: Neleiskite, kad lenta taptų tik dar viena skaidrių rodymo priemone. Stenkitės bent kelis kartus per pamoką pakviesti mokinius ką nors padaryti. Net drovesni mokiniai neretai nori „paliesti ekraną“ – jiems tai smalsu. Pasinaudokite tuo, deleguokite užduotis.
• Nepersistengti su efektų kiekiu: Nors galimybės didelės, svarbu nepaversti pamokos vien atrakcionu. Technologija turi tarnauti turiniui. Tad rinkitės tik tą, kas prasminga. Pvz., jei tema paprasta, gal užteks vieno vaizdo ir kelių klausimų. Jei viską apkrausite triukšmais, mokiniai gali išsiblaškyti. Balansas yra raktas.
• Problemos priėmimas: Kartais technika gali užstrigti. Būkite pasiruošę tai priimti ramiai, su humoru, nepulti į paniką. Turėkite rezervinę veiklą (pvz., jei lentos programinė įranga sugedo tą dieną, turėkite spausdintą medžiagą ar planą diskusijai). Mokiniai supras, kad technika kaprizinga – tai irgi pamoka apie realų pasaulį.
• Bendradarbiauti su kolegomis: Dalinkitės parengtomis interaktyviomis užduotimis su kitais mokytojais. Tarkim, matematikos mokytoja gali pasidalinti gražiu geometrijos demonstravimu su fizikos mokytoju, nes jam tai pravers paaiškinant šviesos kampus. Bendradarbiaujant kurti medžiagą, sumažėja vieno mokytojo darbo krūvis.