Mūsų mokslai

Pleiskanos yra viena dažniausių galvos odos problemų, su kuria bent kartais susiduria daugybė žmonių. Ant drabužių pastebimos baltos odos dalelės gali kelti nepatogumų, tačiau pleiskanojimas nėra vien estetinė problema. Kartu gali atsirasti galvos odos niežėjimas, paraudimas, tempimo pojūtis ar padidėjęs riebalavimasis. Dėl to svarbu ne tik pašalinti matomas pleiskanas, bet ir suprasti, kodėl jos atsiranda.

Priežasčių gali būti įvairių: nuo natūralaus odos atsinaujinimo sutrikimų ir riebios galvos odos iki netinkamos plaukų priežiūros ar tam tikrų odos ligų. Todėl ir priemonės turi būti pasirenkamos pagal problemos pobūdį. Vieniems pakanka pakeisti kasdienę priežiūrą, o kitiems reikalingi specializuoti šampūnai nuo pleiskanų ar dermatologo konsultacija.

Kas iš tikrųjų yra pleiskanos?

Žmogaus oda nuolat atsinaujina. Senos ląstelės pasišalina, o jų vietoje susidaro naujos. Paprastai šis procesas vyksta nepastebimai, nes atsiskiriančios odos ląstelės yra labai smulkios.

Kai galvos odos ląstelės pradeda atsinaujinti greičiau arba sulimpa tarpusavyje, susiformuoja gerokai didesnės, lengvai pastebimos dalelės. Jas ir vadiname pleiskanomis.

Pleiskanos gali būti skirtingos. Sausesnės dažniausiai yra baltos, smulkios ir lengvai nukrenta nuo plaukų ant pečių. Kai galvos oda riebi, pleiskanos gali būti didesnės, gelsvos, lipnesnės ir likti prikibusios prie galvos odos ar plaukų.

Svarbu suprasti, kad pleiskanos savaime nereiškia prastos higienos. Žmogus gali reguliariai plauti plaukus ir vis tiek susidurti su šia problema. Kita vertus, netinkama plaukų ir galvos odos priežiūra gali sustiprinti jau esantį pleiskanojimą.

Kodėl atsiranda pleiskanos?

Vienos universalios pleiskanų priežasties nėra. Dažnai problemą lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai.

Viena iš dažniausiai minimų priežasčių yra „Malassezia“ genties mieliagrybiai. Jie natūraliai aptinkami daugelio žmonių odoje ir paprastai nesukelia problemų. Tačiau tam tikromis sąlygomis jų veikla ir odos reakcija į ją gali būti siejama su pleiskanojimu bei seborėjiniu dermatitu.

Didelę reikšmę turi ir riebalinių liaukų veikla. Riebesnė galvos oda gali sudaryti palankesnes sąlygas pleiskanoms atsirasti. Dėl to žmogus kartais vienu metu pastebi ir greitai susiriebaluojančius plaukus, ir pleiskanas.

Kita galima priežastis yra pernelyg sausa arba sudirginta galvos oda. Šaltuoju metų laiku, kai daug laiko praleidžiama šildomose patalpose, oda gali sausėti. Jai taip pat gali nepatikti agresyvios plaukų priežiūros priemonės, labai karštas vanduo ar dažnos cheminės procedūros.

Pleiskanojimą gali sustiprinti netinkamai parinkta kosmetika. Pavyzdžiui, ant galvos odos reguliariai tepamos sunkios formavimo priemonės gali kauptis, o kai kuriuose produktuose esančioms medžiagoms jautresnė oda gali reaguoti paraudimu, niežėjimu ir pleiskanojimu.

Galiausiai į pleiskanas panašūs simptomai gali būti susiję su kitomis odos būklėmis, įskaitant seborėjinį dermatitą, psoriazę, egzemą ar kontaktinį dermatitą. Todėl užsitęsusių arba neįprastai stiprių simptomų nereikėtų automatiškai laikyti paprastomis pleiskanomis.

Pleiskanos ar tiesiog sausa galvos oda?

Šios dvi problemos dažnai painiojamos, tačiau jų priežiūra gali skirtis.

Požymis	Pleiskanos	Sausa galvos oda
Dalelių išvaizda	stambesnės, baltos arba gelsvos	dažniau smulkios ir sausos
Galvos odos riebumas	dažnai normalus arba padidėjęs	dažniau sumažėjęs
Niežėjimas	dažnas	taip pat galimas
Paraudimas	gali pasireikšti	gali atsirasti dėl sudirgimo
Pagrindinis priežiūros tikslas	kontroliuoti pleiskanojimą ir jį skatinančius veiksnius	mažinti sausumą ir dirginimą
Priemonės	specializuoti šampūnai nuo pleiskanų	švelnios, drėkinančios priežiūros priemonės

Vien pagal pleiskanų spalvą diagnozės nustatyti negalima. Jei galvos oda stipriai paraudusi, skauda, šlapiuoja, atsiranda storų žvynų arba problema nesumažėja naudojant įprastas priemones, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą.

Kaip veikia šampūnai nuo pleiskanų?

Kokybiški šampūnai nuo pleiskanų skirti ne vien matomoms odos dalelėms nuplauti. Priklausomai nuo veikliųjų medžiagų, jie gali padėti kontroliuoti mikroorganizmų dauginimąsi, mažinti odos pleiskanojimą, riebalavimąsi ar pašalinti susikaupusias ar suragėjusias odos ląsteles.

Todėl renkantis priemonę verta žiūrėti ne tik į užrašą „nuo pleiskanų“, bet ir į sudėtį bei naudojimo instrukciją.

Priemonėse nuo pleiskanų gali būti naudojamos skirtingos veikliosios medžiagos. Pavyzdžiui, ketokonazolas pasižymi priešgrybeliniu poveikiu. Piroktono olaminas taip pat naudojamas kosmetinėse priemonėse, skirtose pleiskanų kontrolei. Salicilo rūgštis gali padėti pašalinti susikaupusias negyvas odos ląsteles. Priklausomai nuo produkto ir šalies reguliavimo, galima sutikti ir kitų veikliųjų medžiagų.

Svarbu atsižvelgti į konkretaus produkto paskirtį. Vienas plaukų šampūnas nuo pleiskanų gali būti skirtas dažnesniam naudojimui, o kitą rekomenduojama naudoti tik kelis kartus per savaitę. Jei tai gydomasis preparatas, reikia vadovautis informaciniu lapeliu, gydytojo ar vaistininko rekomendacijomis.

Kaip taisyklingai naudoti šampūną nuo pleiskanų?

Dažna klaida yra manyti, kad pakanka priemonę trumpam užtepti ant plaukų ir iš karto nuplauti. Daugeliu atvejų svarbiausia yra galvos oda, todėl priemonę pirmiausia reikėtų paskirstyti būtent ant jos.

Naudojimo būdas priklauso nuo konkretaus produkto. Kai kuriuos šampūnus reikia palaikyti ant galvos odos kelias minutes, kad veikliosios medžiagos spėtų veikti. Kitų produktų naudojimo instrukcijos gali būti kitokios, todėl verta perskaityti informaciją ant pakuotės.

Nereikėtų manyti, kad didesnis priemonės kiekis automatiškai užtikrins geresnį rezultatą. Per intensyvus plovimas, labai karštas vanduo ar stiprus odos trynimas nagais gali papildomai ją sudirginti.

Jeigu plaukų galiukai sausi, o galvos oda riebi ir pleiskanoja, šampūną verta naudoti daugiausia ties šaknimis, nes galiukams jo reikia mažiau, o kondicionierių tepti tik ant galiukų, vengiant šaknų srities. Taip skirtingos plaukų ir galvos odos zonos prižiūrimos pagal jų poreikius.

3 patarimai kovojantiems su pleiskanomis

1. Duokite pasirinktai priemonei laiko veikti. Pleiskanų problema paprastai neišnyksta po vieno plovimo. Naudokite priemonę tokiu dažnumu ir tiek laiko, kaip nurodo gamintojas, ir stebėkite galvos odos būklės pokyčius.

2. Šampūną rinkitės pagal galvos odą, o ne vien pagal plaukų tipą. Jei plaukų galiukai sausi, tačiau galvos oda riebi ir pleiskanoja, vis tiek svarbu tinkamai prižiūrėti būtent odą. Kondicionieriumi ar kauke galima atskirai pasirūpinti sausesniais plaukų ilgiais.

3. Stenkitės mažinti tai, kas dirgina galvos odą. Kol stengiatės sumažinti pleiskanojimą, verta riboti labai karštą vandenį, agresyvų galvos odos šveitimą ir didelį kiekį formavimo produktų prie šaknų. Kuo paprastesnė rutina, tuo lengviau suprasti, kas odai padeda, o kas ją dirgina.

Ar plaukus reikia plauti rečiau?

Kartais galima išgirsti patarimą pleiskanojančius plaukus plauti kuo rečiau, kad galvos oda „pailsėtų“. Tai nėra universali taisyklė.

Jeigu galvos oda riebi, pernelyg retas plovimas gali lemti didesnį riebalų, negyvų odos ląstelių ir plaukų priežiūros produktų kaupimąsi. Tokiu atveju būklė gali ne pagerėti, o pablogėti.

Kita vertus, labai dažnas plovimas agresyviomis priemonėmis jautrią ir sausą galvos odą gali papildomai dirginti. Todėl plovimo dažnumą reikėtų pasirinkti individualiai pagal galvos odos riebumą, naudojamas priemones, fizinį aktyvumą ir savijautą.

Kokių klaidų geriau nedaryti?

Viena didžiausių klaidų yra intensyviai kasyti galvos odą. Niežulys skatina kasytis, tačiau nagais pažeidus odą gali dar labiau padidėti sudirgimas.

Kita klaida yra nuolatinis produktų keitimas. Jei žmogus kas kelias dienas išbando vis kitą priemonę, sunku suprasti, kas iš tikrųjų padeda. Be to, kai kurioms priemonėms reikia laiko, kad jų poveikis taptų pastebimas.

Atsargiai reikėtų vertinti ir įvairias namines priemones. Internete galima rasti patarimų ant galvos odos naudoti actą, sodą, citrinų sultis, koncentruotus eterinius aliejus ir kitus produktus. Natūralumas savaime nereiškia saugumo: rūgštys, šarmai ar koncentruotos medžiagos jautrią odą gali sudirginti.

Stresas, gyvenimo būdas ir pleiskanos

Galvos odos būklė glaudžiai susijusi su bendra žmogaus savijauta. Streso laikotarpiais kai kurių žmonių odos problemos gali paūmėti. Miego trūkumas ir kasdienės rutinos pokyčiai taip pat gali sutapti su odos būklės pablogėjimu.

Vis dėlto būtų klaidinga teigti, kad pleiskanos atsiranda vien dėl streso ar netinkamos mitybos. Tai sudėtinga būklė, kuriai įtakos gali turėti odos riebalų gamyba, mikroorganizmai, individualus jautrumas, aplinka ir dermatologinės problemos.

Todėl pirmiausia verta pasirūpinti tinkama galvos odos priežiūra, o sveiką gyvenimo būdą vertinti kaip bendros odos ir organizmo sveikatos dalį.

Kada šampūno nuo pleiskanų nepakanka?

Nedidelį pleiskanojimą dažnai galima kontroliuoti tinkamai parinkta priežiūra. Tačiau egzistuoja situacijų, kai eksperimentuoti vien su kosmetika nėra geriausia išeitis.

Į gydytoją dermatologą verta kreiptis, jeigu galvos oda stipriai parausta, skauda, šlapiuoja ar susidaro žaizdelių. Konsultacija taip pat reikalinga, jei atsiranda labai storų žvynų, pleiskanoja ne tik galvos oda, bet ir antakiai, veidas ar kitos kūno vietos, pastebimas neįprastas plaukų slinkimas arba ilgiau naudojamos tinkamos priemonės neduoda laukiamo rezultato.

Tokiais atvejais gydytojas gali įvertinti, ar tai iš tiesų paprastos pleiskanos, ar kitos dermatologinės būklės požymis.

Dažniausiai užduodami klausimai apie pleiskanas

Ar pleiskanos reiškia, kad per retai plaunu plaukus?
Nebūtinai. Pleiskanos gali atsirasti ir reguliariai plaunant plaukus, tačiau esant riebiai galvos odai pernelyg retas plovimas gali paskatinti riebalų ir negyvų odos ląstelių kaupimąsi.

Ar pleiskanos yra užkrečiamos?
Įprastos pleiskanos nelaikomos užkrečiama liga. Su jomis siejami mikroorganizmai gali būti natūralios žmogaus odos mikrobiotos dalis, todėl pats pleiskanojimas nėra priežastis vengti kontakto su kitu žmogumi.

Ar galima visiškai ir visam laikui atsikratyti pleiskanų?
Kai kuriems žmonėms pleiskanos pasireiškia epizodiškai, o kitiems jos turi polinkį kartotis. Tinkamai pasirinktos priežiūros priemonės ir provokuojančių veiksnių kontrolė dažnai padeda ilgą laiką išlaikyti gerą galvos odos būklę.

Kada reikėtų kreiptis į dermatologą?
Konsultacija rekomenduojama, kai pleiskanojimas yra stiprus, nepraeina naudojant tinkamas priemones arba kartu atsiranda ryškus paraudimas, skausmas, žaizdelės, stori žvynai ar neįprastas plaukų slinkimas. Dermatologas gali atskirti įprastas pleiskanas nuo seborėjinio dermatito, psoriazės ir kitų odos ligų.

Pleiskanos yra dažna ir paprastai kontroliuojama galvos odos problema, tačiau vieno visiems tinkamo sprendimo nėra. Svarbiausia įvertinti, ar galvos oda riebi, sausa, jautri, ar kartu pasireiškia kitų simptomų. Tinkamai pasirinkti šampūnai nuo pleiskanų, taisyklingas jų naudojimas ir švelni kasdienė priežiūra daugeliu atvejų gali padėti sumažinti pleiskanojimą. Jei problema išlieka arba atsiranda stipresnių simptomų, geriau kreiptis į specialistą, o ne neribotą laiką keisti kosmetikos priemones.